Žemės dieną – daug rūpesčio, mažai pasiryžimo veikti

Dr. Audronė Telešienė, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorė, Duomenų analizės ir archyvavimo centro vadovė

Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį įvyko reikšmingi aplinkosauginio sąmoningumo pokyčiai. Vertindami skirtingų sričių problemas gyventojai aplinkosaugines problemas nurodo tarp penkių pačių svarbiausių, greta tokių problemų kaip skurdas ar sveikatos iššūkiai. Tačiau pastebima, kad Lietuvos gyventojų elgsena nėra itin aplinkai draugiška, o dauguma neaukotų asmeninio patogumo dėl aplinkos apsaugos.

Svarbiausia aplinkosaugine problema Lietuvos gyventojai įvardija klimato kaitą. Kaip rodo Tarptautinio socialinio tyrimo (angl. ISSP) duomenys, prieinami naudojimui per Lietuvos socialinių ir humanitarinių mokslų duomenų archyvą LiDA, dar prieš dešimtmetį klimato kaita buvo praktiškai neatpažįstama problema. Tačiau informuotumas ir supratimas apie klimato kaitą stipriai išaugo ir dabar klimato kaita laikoma pačia svarbiausia problema. Susirūpinimas ja užleido vietą labiau regioninės ar vietinės apimties problemoms – oro tarša ar vandens tarša.

Lietuvoje labai mažas klimato kaitos skeptikų kiekis. Net 9 iš dešimties pripažįsta, kad klimato kaitą sukelia žmogaus veikla. Kraštutinį skepticizmą išsako tik vienas iš šimto, o tai yra labai mažai, palyginus su JAV, Vokietija ar Australija, kur tokių gyventojų yra kelis kartus daugiau. Žinoma, to skepticizmo yra. Štai dabar, kai turime labai šiltą, saulėtą balandžio mėnesį, daugelis gyventojų džiaugiasi maloniais orais. Tačiau tai yra nulemta ir klimato kaitos. Tad pastebime užslėptą klimato kaitos neigiamų padarinių ignoravimą – vadinamasis skepticizmas susijęs su klimato kaitos pasekmių vertinimu.

Stebime stiprų Lietuvos gyventojų susirūpinimą, tačiau trūksta aplinkai draugiškesnių gyvenimo pasirinkimų ir kasdienės elgsenos. Dauguma Lietuvos gyventojų nėra nusiteikę paaukoti patogumą dėl aplinkai draugiškesnių sprendimų, pavyzdžiui, susijusių su mitybos įpročiais – mažinant mėsos vartojimą – ar susijusių su kasdienio keliavimo įpročiais – rečiau važiuojant asmeniniu automobiliu ir dažniau renkantis tvaresnius keliavimo būdus, pavyzdžiui, viešąjį transportą, dviračius ar ėjimą pėsčiomis. Lietuvos gyventojai neigiamai vertina ir aplinkosauginius mokesčius – net 6 iš 10 nėra nusiteikę mokėti didesnius mokesčius dėl aplinkos apsaugos.

Vertindami kasdienę gyventojų elgseną, matome didelius skirtumus. Štai tarą rūšiavimui ir perdirbimui priduoda absoliuti dauguma gyventojų – šia prasme pirmaujame Europoje. Pusė visų gyventojų rūšiuoja visas atliekas – pagal šį rodiklį esame tik vidutiniokai, palyginus su kitomis Europos šalimis. Teigiamą poveikį rūšiavimo elgsenos paplitimui turėjo šiuolaikiškų ir patogių atliekų konteinerių įrengimas.

Tuo pačiu verta pažymėti, jog Lietuvos gyventojai yra labai vartotojiški, ir tik 4 procentai atsisako vartoti tam tikrų produktų dėl aplinkosauginių priežasčių. Lietuvoje stipriai paplitę greitosios mados produktai, daug vartojama pakuočių, perkama kitų prekių ir produktų, o vartotojų pasirinkimams dar nepakankamai didelę reikšmę turi ekologiškumo, draugiškumo aplinkai kriterijai.

Žemės dienos proga galime pasidžiaugti stipriu Lietuvos gyventojų aplinkosauginiu sąmoningumu, ir toliau palinkėti paversti šį susirūpinimą konkrečiais veiksmais bei aplinkai draugiškesniais gyvenimo būdo sprendimais.

Straipsnyje minimų duomenų saugojimą ir panaudojimą įgalina Lietuvos narystės CESSDA-ERIC plano įgyvendinimo projektas, kuriam finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. VS-19 / SV3240301.